Header image
    Pradžia |  Veislės istorija  | Veislės tipai  | Charakteristika  |  Šunys  | Šuniukai | Nuotraukos | In memoriam | Kontaktai
JRT IR PRT TIPAI
dzeko raselo terjeras
Trumpakojis JRT - Gang-staff Flower Power
raelo terjeras
Originaliojo tipo PRT - Van't Geytersveld Donald
     

Žmones stebina tai, kad šie šunys tokie skirtingi. Pastoriaus Džeko Raselo terjerai - tai terjerų grupė. Šie terjerai buvo skirstomi į dvi grupes pagal ūgį – 24-31 cm (pripažino tik  JRTCGB) ir 31-38 cm (pripažino JRTCGB, FCI, AKC, UKC). Abiejų ūgių grupių šunys privalėjo būti artimų kvadratui proporcijų. Pagal kailio tipą yra lygiaplaukiai (smooth), šiurkščiaplaukiai (rough) ir dažniausia sutinkami „laužto“ plauko (broken), kuris laikytinas tarpiniu tarp pirmų tipų. Labiausiai pageidautinas - šiurkštus, neilgas kailis, kuris apsaugo šunį nuo aplinkos poveikio ir pats „išsivalo“.  Būdingas baltas kailis, o pageidautina dėmių lokalizacija - ant galvos ir prie uodegos pagrindo. Žinoma, yra labiau dėmėtų, bet idealiu laikomas kuo baltesnis šuo, turintis gerą pigmentaciją. Dėmės gali būti rudos, trispalvės ir juodos.

Kodėl tiek daug tipų? Vėlgi dėl jų universalumo - vieni terjerai medžiojo pelkėtose vietose, kur būtinas ilgesnis šiurkštus kailis, apsaugantis nuo šalčio, drėgmės ir purvo. Kiti - olose, kur reikėjo stambių, ištvermingų šunų, kad išvytų žvėrį ir jį sektų pėdomis, o siauruose urvuose dirbo smulkūs, lankstūs, maža krūtine, sugebantys įlįsti į atokiausius kampelius terjerai.

Nepaisant JRTCGB klubo prieštaravimo, apie 1990 m. grupė veisėjų atsiskyrė ir kreipėsi į Kinologų klubą bei Tarptautinę kinologų federaciją (FCI) prašydami pripažinti Jack Russell terjerų veislę ir leisti šunis registruoti ir jų sistemoje. Netrukus prašymas buvo patenkintas, įrašant veislę į III FCI grupę, standartu Nr.339, o veislei suteiktas Parson Jack Russell Terrier vardas. Iki 2003 m. vieningo veislės pavadinimo nebuvo – skirtingos kinologų organizacijos jį vadino savaip nuimdamos tai vieną, tai kitą žodį iš ilgojo pavadinimo, o standartą koreguoja iki šiol. Šiaip ar taip, naujasis standartas buvo rašytas remiantis JRTCGB Jack Russell terrier veislės standartu, tik sumažintas ūgių intervalas bei siauriau apibrėžtas pageidaujamas eksterjeras. Kaip ir originaliajame klube, taip visuose naujuose, šuneliai turėjo būti ilgakojai. Vėliau FCI sutrumpina pavadinima iki Parson Russell terrier. Šiuo metu proporcingo kūno terjerai (ūgis - 30-39 cm) „perkrikštijami“ į Parson Russell terriers (Pastoriaus Raselo terjerai), nors daug kur šį tipą, ypač senuose ar interneto informaciniuose šaltiniuose, rasite originaliuoju Jack Russell terrier vardu.

Lygaus (Ultra Boogie), laužto (Ultra Acid) ir šiurkštaus (Ultra Amigo) kailio tipo PRT šuniukai 2 mėn. amžiuje

Kai kurie veisėjai po Russell‘o mirties toliau bandė tobulint veislę, siekdami sustiprinti ar susilpninti kai kurias savybes. Džeko Raselo terjerus poravo su tuo metu populiariais Silihemo, Vakarų Škotijos baltaisiais, Kerno terjerais, Valų korgiais pembrukais. Deja, dauguma šių eksperimentų nepasiteisino. Silpnėjo tokių šunų medžioklinis instinktas, blogėjo kailio kokybė, bei gimdavo vis daugiau ištempto formato, trumpakojų „džekų“. Labai dažnai net ir nemaišant veislių trumpakojai šuneliai gimdavo ir žemesnėje ūgių grupėje – daugelis veisėjų žino, kad išveist mažą, bet proporcingą šunį yra gana sunku.  Tokie šuneliai parodose likdavo paskutinėse vietose ir dažniausiai „trumpukus“ tiesiog brokuodavo – pripažindavo nebetinkamus tolesniam veisimui... Šie šuniukai, kad ir neatitiko standarto, tačiau dėl puikaus charakterio ir nedidelio ūgio mielai buvo laikomi namuose kaip kompanjonai arba fermose kaip graužikų naikintojai. Todėl jų veisimas nesustojo, nors ir nebuvo oficialus. Ši tendencija buvo ypač ryški JAV, Airijoje ir Olandijoje.

Originalaus tipo PRT - Sparkling Guy's Indian Summer     Olandiško tipo lygiaplaukis JRT - Gang-staff Future King


Vėliau trumpakojai šuneliai tapo ypač madingi, kai nusifilmavo keliuose Holivudo vaidybiniuose filmuose. Po filmo “The Mask” prasidėjo masinis JRT pirkimo bumas. Deja, filmo herojus Mailo veisline prasme tikrai nebuvo etaloninis JRT atstovas, bet visi pageidavo šunelių, panašių į jį... Tai labai pakenkė veislei, nes nesąžiningi veisėjai ir šunelių perpardavinėtojai greit užuodė lengvus pinigus. Jie specialiai veisdavo brokuotus šuniukus, neretai tam naudodavo mišrūnus tik panašius į veislinius JRT ar net kergdavo su  kitų, trumpakojų veislių šunimis, todėl įsigijus tokį šunelį buvo galima tikėtis visko... Jack Russell terrier vardas tampa bendrinis, nes juo vadinama dar platesnė terjerų ir net mišrunų grupė, šuneliai užaugdavo patys įvairiausi, su nenusakomo tipo charakteriais ir išvaizda – jiems uztekdavo būti tiesiog baltai-dėmetais ir nedidelio ūgio... Simpatiškos išvaizdos šuneliai buvo graibstomi, mažai kas domėjosi jų kilme, charakteriu ir prigimtimi, kuri ne vienam „žaliam“ šeimininkui pasirodė nepriimtina... Todėl daugybė šių Raseliukų atsidūrė prieglaudose... Šiaip ar taip, „brokuotų“ JRT skaičius užaugo tiek, kad tokių trumpakojų terjeriukų šeimininkai ir veisėjai pradėjo jungtis į klubus ir asocijacijas, ieškotis sau atskiro pavadinimo, bei rimčiau žiūrėti į tolesnę veislės raidą, o ne kergti bet ką su bet kuo bent kiek panašiu į JRT. Su laiku trumpakojų JRT veisėjai pradėjo prie bendrinio veislės pavadinimo lipdyti „Shorty“, „Irish“, „English“ ir pan. vardus ir siekti visuotino pripažinimo.

Laužto plauko australiško tipo JRT                                         Laužto plauko PRT



Australijoje trumpakojų Džeko Raselo terjerų veisimas vyko kitaip. Pirmieji ten patekę šuniukai irgi neturėjo kilmės dokumentų, jie buvo registruojami vietiniuose klubuose. Nepaisant to, australai įsteigė Australijos Džeko Raselo terjerų klubą, patvirtino veislės standartą bei atliko selekciją - atskyrė ilgakojus ir trumpakojus šunis, bei veisė juos atskirai. Trumpakojų JRT veisimui buvo naudojami ir vietinių terjerų kraujai, todėl Australijoje išveisti JRT įgavo savitą tipą bei skyrėsi nuo „europietiškųjų“. Jie buvo kresnesni, stambesnių kaulų ir galvos, trumpesnio snukio bei paprastai turėjo šiukštų poilgį kailį.  Į Europą iš Australijos trumpakojų JRT pirmiausia buvo užvežta į Olandiją bei Airiją, čia ir pradėtas rimtesnis, kryptingas dar nepripažinto tipo veisimas, prisilaikant australų suformuoto JRT standarto. Kurį laiką jo nepripažino nei FCI, nei kitos didžiosios kinologų organizacijos, juolab JRTCGB, kuris net panaikino savo klubo filialus tose šalyse - rūpinosi veislės autentika, o pats pastorius Raselas trumpakojų šunų neveisė. Po australų pirmieji „trumpukus“  pripažino airių kinologai (IKC), ir būtent jie pateikė australų sukurtą veislės standartą tarptautiniam pripažinimui.

 

Pastoriaus ir Džeko Raselo terjerai .

Galutinai veislės atsiskyrė 2001 m. spalio 21 dieną, kai įsigaliojo atskiri standartai dviems vieną istoriją turinčioms veislėms – Parson Russell terrier (Pastoriaus Raselo terjeras, ūgis – 30-39 cm, kompaktiško formato, FCI stand. Nr. 339) ir Jack Russell terrier (Džeko Raselo terjeras, ūgis – 25-30 cm, ištempto formato, FCI stand. Nr. 345). Taigi „trumpakojų“ JRT ir „ilgakojų“ PRT standartus skiria ūgis, galūnių ilgis, kūno proporcijos bei šiek tiek kitokia galva. Visa kita – kailio tipų ir spalvų įvairovė, charakteris - yra vienodi.
Bendrinėje kalboje abu tipai vis dar vadinami vienu – Jack Russell – vardu.
Todėl kiek keista, kodėl FCI naujesnei veislei, trumpakojams, suteikė originalujį Jack Russell Terrier vardą, nors šiuo pavadinimu jau 150 metų buvo žinomi kompaktiškų proporcijų šunys, turintys palyginti ilgas kojas. Tos pačios veislės priedėlis „Parson“ panaudotas tik 1990 metais. Dabar šis pavadinimų dubliavimasis kelia painiavą. Žmonės, kol neįsigilina į veislės specifiką, nemato skirtumo tarp tipų, o informacijos šaltiniai neatnaujinami. Pasigirsta ketinimų trumpakojams suteikti „Australian Jack Russell terrier” vardą, bet turbūt tai bus dar negreit...
Todėl prieš įsigyjant šunelį, jei jus domina konkretus tipas, pasidomėkit šuniukų tėvų ūgiu, atkreipkit dėmesį į proporcijas bei panagrinėkit šuniuko kilmės medį – iš kokių šunų jis kilęs. Tai ypač svarbu, jei ieškote būtent trumpakojo šuniuko. Atkreipkite dėmėsį į jo kilmės dokumentus, nes neretai jie būna „tušti“ ar „nepilni“ – t.y žinomi vos keli protėviai. Normaliuose šuniuko kilmės dokumentuose turėtų būti 3 kartos. Be to, trumpakojis šuniukas BŪTINAI turi turėti FCI ar UKC, AKC, KC išduotus eksportinius kilmės dokumentus, nes kitaip kils keblumų jį registruoti ir dalyvauti šunų parodose. Įvairiose buvusių NVS, Europos šalyse ir JAV  veikia nemažai alternatyvių kinologinių organizacijų, tačiau daugelio jų išduoti kilmės dokumentai yra oficialiai nepripažįstami ir niekiniai. Pirkdami šunelį iš vis be kilmės dokumentų ar iš nepatikimų klubų, gyvūnėlių parduotuvių, labai rizikuojate įsigyti tiesiog mišrūną, panašų į JRT.  Norėdami auginti iš tiesų šios veislės šunį, o ne jos parodiją, apžiūrėkite norimo įsigyti šuniuko tėvus - ar nėra nukrypimų nuo FCI standarto, nes labai dažnai trumpakojai turi ydų. Visgi veislė labai jauna ir realiai dar tik formavimosi stadijoje. Deja, visus standarto punktus atitinkantį trumpakojį įsigyti gana sunku ir brangu, nors užsienyje tai viena populiariausių šunų veislių. Geriausi trumpakojų JRT veislynai šiai dienai randasi Australijoje, Naujojoje Zelandojoje, Olandijoje, Suomijoje, iš čia kilę šuniukai su pilna kilme vertinami labiausiai.

 


 
© Ultra 2006